- iššusti
- iššùsti, iššuñta (ìššunta Zt), iššùto Rtr; L
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Brs, Pšš, Sdb, Ob, Ktk, Klt išsitroškinti, išvirti: Pusę dvylektos užkaisu šutynės, iššùs Krš. Kad gerai iššùtęs [kiaušinis], tai gardu, o kad skystas – ne Stk. Dar vidury bulba neiššùtus, o jau pasleidus Dg. Kol gaidys iššùs, bus ir kviečiai nupjauti (juok.) Pc.
2. tr. troškinant, verdant paruošti: Iššuñta avižas ir išdžiovina Dv. Kiškis ìššustas Dv.
3. intr. NdŽ, KŽ karštai pabūti, išprakaituoti: Kai iššuntì dažniau, tai ir nesergi Ad. Išprakaituot reikia, iššùst Upn.
4. intr. Kpč išsitvilkyti: Drobužius šutindavom po pečiaus, par naktį gerai iššuñta Stl. Apkloja gerai, iššuñta, nešam [drobes] in ežerą ir velėjam Pv. Kai audimai pečiuj iššùsdavo, nešdavom į Nemuną PnmŽ. Įpylus į puodynę verdančio vandens, duoti gerai iššusti rš.
5. intr. LVI807 nuo karščio ir drėgmės suminkštėti, atsileisti: Tokį karklą turėjau išsipjovęs, po mėšlu pakiši, jis iššuñta, pasidaro kaip bizūnas Pg. Uosis iššuñta: minkštas, minkštas, tada linksta Pl. ^ Iššùtusi liepa pasiutusius vaikus veda (patranka) Sch63.
6. intr. Slk kaistant sugesti, išpūti, sutrešti: Nepašalusi apsninga, iššuñta rugiai Krš. Pasvadinau krizantemas, par daug apkasiau žemėms, ir iššùto visos Vkš. Jei tep palaikis, tai kviečiai iššùs Al. Būdavo, iššùtus ir iššùtus kertė Krs.
7. intr. Š, LVI807, DŽ1, KŽ, Brs, End, Vkš, Užv, Krkl, PnmŽ, PnmR, Ktk, Ds, Sdb, Ėr, Lš, Kpč, LTR(Trak), Btrm nuo šilumos, drėgmės ar prakaito sutrūkinėti, išgesti (apie odą): Iššùto rietai kūdikio J. Iššùto kojos, neturiu kur dėtis Klt. Kirkšniai iššùto JnšM. Vaiko abidvės kirkšnės iššùto Varn. Tarppirščiai iššùto, labai niežti Rs. | tr.: Buvo lietinga vasara, piemuo iššùto pirštus Ldk.
8. intr. raustant pabrinkti, karščiuoti: Iššùtę akes kap mekšro Lp. Tu iššutaki, tavo akys kai vėžio, iššùtę Mrj. | refl. tr.: Išsišùsti (akis) Š.
9. intr. KŽ apiblukti, išbalti: Spalvos apiblunka, iššunta nuo saulės spindulių rš. Iššùto linai nuo saulės Btg.
10. tr. Msn mainus padaryti, iškeisti. | refl. tr.: Šust tai šust, ale nežinai kitąkart, ką gali išsišùst Užp.
◊ dantìs iššùsti DŽ daug bloga patirti: Jau aš iššutaũ dantìs su juoj būdamas Vlk.kaĩp akìs iššùtęs apie skubantį kur: Nespėji žmogus kojos per slenkstį perdėt, ir vėl kàp akìs iššùtęs darban Nč.\ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti
Dictionary of the Lithuanian Language.