iššusti

iššusti
iššùsti, iššuñta (ìššunta Zt), iššùto Rtr; L 1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Brs, Pšš, Sdb, Ob, Ktk, Klt išsitroškinti, išvirti: Pusę dvylektos užkaisu šutynės, iššùs Krš. Kad gerai iššùtęs [kiaušinis], tai gardu, o kad skystas – ne Stk. Dar vidury bulba neiššùtus, o jau pasleidus Dg. Kol gaidys iššùs, bus ir kviečiai nupjauti (juok.) Pc. 2. tr. troškinant, verdant paruošti: Iššuñta avižas ir išdžiovina Dv. Kiškis ìššustas Dv. 3. intr. NdŽ, KŽ karštai pabūti, išprakaituoti: Kai iššuntì dažniau, tai ir nesergi Ad. Išprakaituot reikia, iššùst Upn. 4. intr. Kpč išsitvilkyti: Drobužius šutindavom po pečiaus, par naktį gerai iššuñta Stl. Apkloja gerai, iššuñta, nešam [drobes] in ežerą ir velėjam Pv. Kai audimai pečiuj iššùsdavo, nešdavom į Nemuną PnmŽ. Įpylus į puodynę verdančio vandens, duoti gerai iššusti rš. 5. intr. LVI807 nuo karščio ir drėgmės suminkštėti, atsileisti: Tokį karklą turėjau išsipjovęs, po mėšlu pakiši, jis iššuñta, pasidaro kaip bizūnas Pg. Uosis iššuñta: minkštas, minkštas, tada linksta Pl. ^ Iššùtusi liepa pasiutusius vaikus veda (patranka) Sch63. 6. intr. Slk kaistant sugesti, išpūti, sutrešti: Nepašalusi apsninga, iššuñta rugiai Krš. Pasvadinau krizantemas, par daug apkasiau žemėms, ir iššùto visos Vkš. Jei tep palaikis, tai kviečiai iššùs Al. Būdavo, iššùtus ir iššùtus kertė Krs. 7. intr. Š, LVI807, DŽ1, KŽ, Brs, End, Vkš, Užv, Krkl, PnmŽ, PnmR, Ktk, Ds, Sdb, Ėr, Lš, Kpč, LTR(Trak), Btrm nuo šilumos, drėgmės ar prakaito sutrūkinėti, išgesti (apie odą): Iššùto rietai kūdikio J. Iššùto kojos, neturiu kur dėtis Klt. Kirkšniai iššùto JnšM. Vaiko abidvės kirkšnės iššùto Varn. Tarppirščiai iššùto, labai niežti Rs. | tr.: Buvo lietinga vasara, piemuo iššùto pirštus Ldk. 8. intr. raustant pabrinkti, karščiuoti: Iššùtę akes kap mekšro Lp. Tu iššutaki, tavo akys kai vėžio, iššùtę Mrj. | refl. tr.: Išsišùsti (akis) Š. 9. intr. KŽ apiblukti, išbalti: Spalvos apiblunka, iššunta nuo saulės spindulių rš. Iššùto linai nuo saulės Btg. 10. tr. Msn mainus padaryti, iškeisti. | refl. tr.: Šust tai šust, ale nežinai kitąkart, ką gali išsišùst Užp.
◊ dantìs iššùsti DŽ daug bloga patirti: Jau aš iššutaũ dantìs su juoj būdamas Vlk.
kaĩp akìs iššùtęs apie skubantį kur: Nespėji žmogus kojos per slenkstį perdėt, ir vėl kàp akìs iššùtęs darban Nč.
\ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • išsusti — išsùsti vksm. Visi̇̀ sõdo mẽdžiai išsùso …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • iššusti — iššùsti vksm. Išmirkýtus ži̇̀rnius vi̇̀rkite, kõl suminkštė̃s ir iššùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išsusti — išsùsti intr. 1. DŽ visiems išdžiūti, sunykti: Visi medžiai išsùsę Ėr. Teip išsùsę ir jūsų bulbienokai, kad ojojoj! Slm. 2. suskurdus visiems išnykti, išgaišti: Jo visi gyvuliai nuo to laiko išsùso Rd. susti; apsusti; įsusti; išsusti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššutimas — iššutìmas sm. (2) KŽ 1. NdŽ → iššusti 1. 2. ŽŪŽ36 → iššusti 6: Augalų iššutimas BTŽ69. 3. NdŽ, Ss sutrūkinėjusi, išgedusi vieta odoje nuo šilumos, drėgmės ar prakaito: Pakėlė pirštus – tokie iššutìmai! Krš. Baltakarklio žievė vartojama nuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašusti — pašùsti, pašuñta (pàšunta Zt), pašùto Rtr; L 1. intr. M, NdŽ, KŽ kiek pasitroškinti: [V]andeniu apipilia avižas, pečiun karštan pastumia, pašutina pusę dienos karštai, tada ištraukia, net garuoja: anys (grūdai) drūtai pašuñta LKT340(Krd).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sauskelnės — saũskelnės dkt. Netiñkamai saũskelnes dė̃vinčio kū̃dikio odẽlė gãli iššùsti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsusti — apsùsti intr. 1. Š, KŽ aptekti niežais, susu: Kajina ko (kažin ko) tie mūso paršeliai taip apsùso, musėk nebdaėda Užv. 2. KŽ, DŽ apdžiūti, sumenkti: Už Raseinių nuo Eržvilko pusės stovi ąžuolas senas, apsusęs Mair. Tos obelies lapai tokie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšusti — apšùsti, apšuñta (àpšunta), apšùto Rtr 1. intr. K, DŽ, KŽ kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: Bulvės apšùto Sn. Apšùst apšùto, ale da nesušuto Kp. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek Ms. | prk.: Kurie moksle yra apšutusiais tiktai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšusti — atšùsti intr. Rtr; L 1. NdŽ, KŽ užvirti: Kažin, mama, ar tas pienas atšùto? Pc. 2. M, Š šlampant, mirkstant suminkštėti, atsileisti, atmirkti: Norėjau šito mozolio [pirty] atmirkyt, diečkoj neatšuñta Skdt. Nuplaudžia, kad atšustų̃ šiaurė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dašusti — ×dašùsti (hibr.) ppr. su ne intr. prk. protiškai atsilikti: Jų visa giminė tokia nedašùtus Mžš. šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”